Pilietinė veikla ir prisiminimai

Pilietinė veikla ir prisiminimų įamžinimas

Didžioji dalis pašnekovų šiandien yra aktyviai įsitraukę į visuomeninę ir pilietinę veiklą, kuri vienaip ar kitaip susijusi su jų patirtimis ir išgyvenimais – nemažai kalbintų dalyvių priklauso Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, kiti yra Šaulių sąjungos nariai, dar kiti nepailstamai remia karo niokojamą Ukrainą. Nenuostabu, kad atliekant tyrimą šia tema nepavyko išvengti ir refleksijos apie dabarties politinius įvykius. Rusijos karas Ukrainoje ne kartą figūravo dalyvių pasakojimuose, išskirtos jo paralelės ir ryšiai su antisovietiniu pasipriešinimu XX a.: „Jeigu tik paims Ukrainą, tai teks susitikti dar su Putinu, <...> ir vėl iš naujo bus kraujo praliejimas <...> nelaukit gero, jei ateis ‘išvaduotojai’”. Šie įvykiai taip pat priverčia iš naujo prisiminti savo bei artimųjų patirtį – kaip teigia viena iš pašnekovių, stebint karo žiaurumus Ukrainoje, ji iš naujo apmąsto ir suvokia tėvo pasakojimus apie partizaninę rezistenciją („kas anksčiau atrodė kaip iš fantastikos srities”) ir supranta, kad Rusijoje „per penkiasdešimt metų niekas iš tikrųjų nepasikeitė.”

Vienas iš tyrimo dalyvių, rankose laikantis savo tėvų sužadėtuvių žiedus, padarytus iš buvusių japonų kalinių antrankių metalo, sveikinimą mamai Stasinių proga

Kitas išryškėjęs leitmotyvas – noras aprašyti savo ar artimųjų istorijas. Nors kai kurių iš jų prisiminimai jau nugulę ant popieriaus lapo, įamžinti išgyventas patirtis, net ir išleidžiant „bent jau kokią brošiūrėlę”, itin svarbu visiems tyrimo dalyviams. Deja, ne visi spėjo pasinaudoti galimybe išgirsti apie šeimos narių praeitį iš jų pačių lūpų, dėl ko neretai šiandien apgailestaujama: „Jaunystėje rūpi kiti dalykai <...> dar mano lietuvių mokytoja sako: ‘tu užrašyk tėčio prisiminimus’ <...> tai buvo tas metas [Atgimimimas], kur buvo galima tikrai <...> taip atrodė, kad, na, taigi dar čia bus laiko <...> tas momentas yra iš tikrųjų praleistas. Gaila <...> daug nusinešė [tėtis] į nebūtį…” Todėl šeimos istoriją dažniausiai tenka rekonstruoti tik iš turimų nuotrupų, giminaičių bylų ir istorinių dokumentų, kurie, nors ir nebuvo prieinami sovietmečiu, tačiau negali atskleisti subjektyvių žmogaus pajautų ir jo vidinio gyvenimo. Taigi, tyrėjai tikisi, kad šis projektas prisidės prie nagrinėjamos temos svarbos ir aktualumo įrodymo, o tai savo ruožtu paskatins tyrimo dalyvius ir panašias patirtis išgyvenusius asmenis išsaugoti savo prisiminimus ateities kartoms.