
Ką reiškė būti antisovietinės rezistencijos dalyvio giminaičiu sovietmečiu?
„Gyvenimas su paslaptimi”
Akivaizdu ir puikiai žinoma, kad kalbėti apie rezistencinę veiklą ir dalyvavimą joje sovietmečio visuomenėje buvo itin pavojinga. Anot pasakotojų, ši informacija buvo ypatingai slepiama nuo pačių jauniausių šeimos narių, net ir tų, kurie gimdavo tremtyje. Išskiriamos šios pagrindinės priežastys: 1) baimė, kad vaikai apie tai prasitars aplinkiniams, ir tuomet tai sukeltų nemalonumų tiek patiems vaikams, tiek ir jų šeimos nariams („<...> kad aš, mažas, kur nors ten išėjęs į gatvę <...> neprasitarčiau <...> nežinau, ką ten padarytų”); 2) noras apsaugoti vaikus nuo diskriminacinio elgesio ir suteikti geresnį šansą kurti asmeninį gyvenimą („jie nenorėjo <...> vis vien norisi baigti mokslą <...> ir trukdytų tas”); 3) pakartotinių represijų rizika („<...> dar kartą kažkur ištremtų”). Verta pastebėti, kad tokie rezultatai sutampa su ankstesnių atminties studijų tyrimų, nagrinėjančių represijas išgyvenusių žmonių patirtis, išvadomis[1].

Vienas pašnekovų vaikystėje Sibire
Tokią būseną pašnekovai įvardija kaip „gyvenimą su paslaptimi”. Tiesa, tai nereiškia, kad vaikai visiškai nieko nenutuokdavo apie jų artimųjų praeitį ar nepastebėdavo keisto, kartais paslaptingo suaugusiųjų elgesio: „matydavau, kad tėtė kažką pašnibždom apie partizanus <...>”; „daug ką supratau pats”; „iš nuogirdų lyg ir supranti – kažkas buvo…<...>”. Įsivyravus tylai, dažnai nugalėdavo vaikiškas smalsumas ir rekonstruoti neeilinę šeimos istoriją bandyta savarankiškai: „vos ne pradedi atlikti mokslinį tyrimą <...> kai [močiutė] išeidavo į bažnyčią, aš tada išmokau atsirakinti jos spintą ir pasiimdavau albumą ir bandydavau atsekti: o kuris gi galėtų būti tas mano dėdė? <...> iškuičiau jos kraitinę skrynią <...>” [pasakotojos dėdė dalyvavo partizaniniame kare - aut. past] .
[1] Irena Šutinienė, “Sovietinių represijų atminties reikšmės lietuvių autobiografijose” Genocidas ir rezistencija 2, No. 24 (2008): 127–134, cituota iš Ainė Ramonaitė ir Jūratė Kavaliauskaitė, “ Who led the “Singing Revolution” across Lithuania? A typology of the pioneers of the Sąjūdis movement” Ethnologie francaise 48, No. 2 (2018): 305-318.