Ką reiškė būti antisovietinės rezistencijos dalyvio giminaičiu sovietmečiu?
Gyvenimas grįžus iš tremties
Kaip minėta ir anksčiau, ne visų kalbintų žmonių tremties patirtis gyva daugiausiai artimųjų pasakojimų dėka. Nors tarp projekto dalyvių tremtinių kone visi yra tremties vaikai (t. y. gimę tremtyje), tačiau vyresnio amžiaus, dar Tarpukario Lietuvoje gimusieji dėl savo ryšių su antisovietinės rezistencijos dalyviais sovietinių represijų aukomis tapdavo jaunystėje. Taip jaunas žmogus buvo atskirtas nuo savo gyvenimo Lietuvoje, išgyventas skaudus ir dramatiškas pertrūkio momentas, o atsidūręs ribinėje situacijoje – išsiųstas į lagerį ar nuteistas tremčiai –, jis išgyveno neviltį: „aš tai iš viso [nieko] nenorėjau, man taip sunku buvo <…> tas lageris, ta pilka minia su tais numeriais, tas gyvenimas <…> man tik norėjosi verkt”, tačiau ilgainiui imta ieškoti atramos aplinkiniuose: „jaunimas iš pirmo nesituokė, laukė kada sugrįš Lietuvon <…> bet paskui kaip jauni žmonės ir tuokėsi, ir draugavo.” Taip gulago archipelage kūrėsi šeimos, destalinizacijos metais sugrįždavusios į tėvynę. Visgi sugrįžti ne visada buvo kur: palikti gimtieji namai buvo sugriauti arba apgyvendinti kitų. Savo grįžimą kartu su tremtyje sutiktu sutuoktiniu bei savo motina viena pašnekovė prisimena: „[man] trys savaitės iki gimdymo buvo likę <…> neturėjom nei namų, nei nieko <…> pabuvom biškį pas gimines savaitę, paskui buto ieškojom”, bet net ir radus gyvenamąją vietą, pašnekovės prisiminimais, šeimą su neseniai gimusius vaiku pareigūnai „išvarė per 24 valandas”. Jaunystę praleidus tremtyje, sugrįžta be išsilavinimo, tad ir čia buvo poreikis atsigriebti: „su kitu tremtiniu nuėjom mokyklon. Sakau – reikia dvylika klasių užbaigt, tai mokytoja nusistebėjo: mum keturiasdešimt, kam dar tokiam amžiuj mokyklos reikia <…> taip ir nukalbėjo mus…” Sugrįžus darbo paieškas apsunkindavo ne tik išsilavinimo stoka, bet ir tremties praeitis: vienos iš respondenčių teigimu, kaimo ūkyje nenorėta buvusių politinių kalinių įdarbinti net žolių ravėjimui, o jei darbą ir pasisekdavo gauti, būdavo patariama neviešinti „savo charakteristikos”.